Švietimo ir mokslo komitetas iš naujo svarstė mokyklos vadovų kadencijų klausimą

 

Birželio 21 dienos posėdyje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iš naujo svarstė klausimą dėl mokyklų vadovų kadencijų. Seimas ankstesniame plenariniame posėdyje apsisprendė, kad mokyklų vadovų kadencijų ribojimo nebus, todėl teisės akto projektą grąžino komitetui svarstyti ir suderinti įstatymo projektą su šia nuostata.

Komiteto posėdyje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad ministerija siūlė įvesti mokyklos vadovo visos kadencijos vertinimą, kuris skatintų mokyklų vadovus siekti aukščiausių rezultatų. Vis dėlto komiteto nariai nepritarė tokiam siūlymui ir pasiūlė kitą vertinimo būdą, kuris, komiteto nuomone, taip pat prisidėtų prie švietimo vadybos aukštesnės kokybės.

Švietimo ir mokslo komitetas teikia papildytą ir patobulintą projektą Nr. XIIIP-282(3) toliau Seimui svarstyti.

 

Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas

Kęstutis Kaminskas, tel. (8 5) 239 6788, el. p. kestutis.kaminskas@lrs.lt

Mokyklų valgyklos: kaip grąžinti į jas vaikus ir ugdyti sveikos mitybos įgūdžius?

 

 

Jau ne vienerius metus sveikatos specialistai stebi pastovų antsvorio turinčių vaikų skaičiaus augimą, dažnėjančias alergijas ir įvairias ligas (pvz.: diabetą), kurios renkasi vis mažesnius vaikus. Daugelį dalykų lemia genetika, kai kurie susirgimai galbūt tėra atsitiktinumas. Ir vis dėlto, mūsų vaikų mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveiką mažųjų vystymąsi. Apie tai kalbėta ir diskutuota konferencijoje LR Seime birželio 16 d., kurioje dalyvavo per 300 vaikų mityba besirūpinančių dalyvių: mokslininkai, savivaldybių atstovai, ugdymo įstaigų vadovai, tėvai, maitinimo organizatoriai.

Dažnėjančios ligos ir svorio problemos atskleidžia: vaikai per mažai juda, valgo nereguliariai ir per dažnai mėgaujasi ‚greitu’ maistu, turinčiu daug kalorijų, bet mažai augančiam organizmui reikalingų medžiagų. Visi šie įpročiai auga kartu su vaiku ir vėliau įprasti prie kitokios mitybos tampa vis sunkiau.

Žinoma, svarbiausias vaidmuo ugdant sveikos mitybos įpročius, atitenka šeimai. Vis dėlto, neretai jų neturi ir patys tėvai, todėl jiems reikia padėti. Mokykla – įstaiga, kur vaikai praleidžia labai daug laiko, galėtų būti puiki vieta, mokanti mažuosius ne tik skaityti ar rašyti, bet ir rinktis jo organizmui naudingą maistą.

Tačiau šiandien vaikai mokyklų valgyklų nemėgsta. Jie mieliau renkasi šalia esančią parduotuvę, kurioje tėvelių duotus pinigus išleidžia ne itin naudingiems užkandžiams. Jie nenori valgyti mokykloje kepamų kotletų, net jeigu juos gauna nemokamai. Labai daug maisto valgyklose keliauja į šiukšlių dėžę. Vaikams neskanu. Jie nenori valgyti to, kas jiems nepatinka. Ir jie yra teisūs.

Iki šiol mokyklų valgyklose vaikų valgiaraštis vis dar sudaromas pagal ‚tarybinį’ principą – skaičiuojant kalorijas, bet ne atsižvelgiant į patiekalo sudėtį ir kokybę. Niekas neskaičiuoja, kiek vaiko organizmas gauna baltymų, angliavandenių, pridėto cukraus ar taip reikalingų skaidulų. Dabar svarbiausia, kad maistas būtų ne subalansuotas ir pilnavertis, o atitiktų reikiamą kalorijų kiekį.

Privalome keisti būdą, kaip maitinti vaikus mokykloje. Privalome sudaryti patrauklius  valgiaraščius, kurie užtikrintų pilnavertę ir kokybišką mitybą. Privalome parengti meniu pavyzdžius alergiškiems ir įvairiomis ligomis sergantiems vaikams. Nes jų nebėra pavieniai atvejai. Ir mokyklose jie turi gauti jiems tinkantį maistą.

Tačiau tam pirmiausia reikia keisti teisės aktus, kurie leistų lanksčiau ir moderniau sudaryti vaikų valgiaraščius. Nes dabar taikomos senos metodikos labai kontroliuoja vaikų maitinimo organizavimu užsiimančiuosius, tačiau neleidžia ieškoti kitokių kelių sveikesnės mitybos link.

Svarbiausias kriterijus, sudarant vaikų mitybos planą, turi būti maisto kokybė. Ir – patrauklumas vaikui. Kad rinktųsi valgyti mokykloje, o ne šalia esančioje parduotuvėje. Turime atsižvelgti į kitų ES šalių patirtį ir prisitaikyti sau geriausius sprendimus.

Jeigu maistas mokyklose būtų kokybiškas ir patrauklus vaikams, galėtume svarstyti galimybę visus vaikus maitinti nemokamai. Taip išvengtume atskirties tarp tų, kurie šiandien gauna nemokamą maitinimą ir tų, kurie ne. Taip padėtume daugeliui tėvų sutaupyti. Taip ugdytume visų vaikų įpročius rinktis subalansuotą maistą. Kol kas to daryti neverta, nes maitinimo forma yra ne ta. Tačiau pvz.: ‚švediškas stalas‘ , ant kurio galima rasti įvairaus kokybiško ir subalansuoti maisto, kur vaikai patys gali nuspręsti, ką ir kiek valgyti, ką su kuo derinti, padėtų ne tik sveikai maitinti moksleivius, bet ir ugdyti jų įgūdžius rinktis sveikatai palankų maistą.

Žinoma, šalia mokyklos esančios parduotuvės ir užkandinės visada vilios vaikus. Todėl būtų gerai, kad savivaldybės sugriežtintų tokių objektų statybos/veiklos leidimų išdavimą prie ugdymo įstaigų.

Dar turime daug ką apsvarstyti. Diskutuoti su sveikatos specialistais, mokytojais, tėvais ir vaikais. Praėjusią savaitę tą darėme konferencijoje Seime. Ieškoti naujų kelių privalome kuo greičiau. Mitybos įgūdžiai nesusiformuos per dieną. Iki rezultatų – geresnės vaikų sveikatos – turėsime keliauti ilgai. Todėl gaišti nebegalime.

Žydra Narbutienė,

Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, maisto technologė

Olgos Pasaškovos nuotraukoje: Konferencija LR Seime.

 

 

Seime rengiama konferencija „Vaikų mityba ir sveikata: šiandien ir rytoj“

Birželio 16 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo narės Ramintos Popovienės iniciatyva rengiama konferencija „Vaikų mityba ir sveikata: šiandien ir rytoj“.

Renginio organizatorių teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaikų sveikatą ir vystymąsi, yra mityba. Vaikų nutukimas, alergija, maisto netoleravimas – tiesiogiai nuo mitybos priklausančios problemos šiandien yra itin aktualios. Reikalavimai maitinimo organizavimui vaikų įstaigose nuolat didėja: priimami nauji įstatymai ir norminiai aktai, didinama kontrolė. Vaikų maitinimas ir jo kokybė ugdymo įstaigose kelia labai didelį visuomenės susidomėjimą. Apie tai diskutuojama įvairiuose tėvų forumuose ir šeimose, svarstoma, ką galima ir ko negalima duoti valgyti mūsų vaikams. Todėl spręstinas klausimas – kaip ugdymo įstaigoms suderinti tėvų norus, įstatymus ir galimybes.

Konferencijos tikslas – pristatyti šalies vaikų maitinimo aktualijas ir naują požiūrį į bendrus visų atsakingų institucijų darbus ateityje.

Renginyje kviečiami dalyvauti ministerijų, savivaldybių atstovai, ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dietologai, vaikų maitinimo organizatoriai ir gamintojai, tėvai.

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“

 

 

Programa

9.00–10.00 Dalyvių registracija.

10.00–10.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis. Raminta Popovienė, Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto narė.

10.10–10.40 Vaikų mitybos reglamentavimas, aktualijos ir naujovės. Ieva Gudanavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė.

10.40–11.00 Lietuvos vaikų augimo raida: mitybos įtaka, tyrimų analizė, problemos.  Doc. dr. Aušra Petrauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

11.00–11.20 Maisto alergenai – kaip juos atpažinti? Doc. dr. Jūratė Staikūnienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

11.20–11.40 Vaikų mitybos kontrolės aktualijos. Jurgita Bakasėnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. skyriaus vedėja.

11.40–12.00 Maisto sudėties keitimas vaikų sveikatai. Ilona Drulytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjo patarėja.

12.00–12.30 Pertrauka.

12.30–12.50 Vaikų maitinimo organizavimo patirtis Kauno rajono ugdymo įstaigose. Žydra Narbutienė, Kauno r. savivaldybės administracijos vyr. specialistė.

12.50–13.10 Vaikų (ne) valgymo (ne) kultūra. Geroji „Augueko“ namų patirtis. Ingrida Lauciuvienė, „Augueko namų“ įkūrėja.

13.10–13.30 Kitų šalių patirtis ir praktika, organizuojant maitinimą vaikų ugdymo įstaigose. Aušra Išarienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto l. e. p. vyriausioji patarėja.

 

 

Daugiau informacijos:

Seimo narės Ramintos Popovienės padėjėjos

Aurelija Makūnienė

Mob. 8 698 25 432, el. p. aurelija.makuniene@lrs.lt

Sondra Jendovickaite-Krasovska

Mob. 8 612 01 375, el. p. sondra.jendovickaite@lrs.lt

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengė klausymus dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių projekto

 

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2017 m. birželio 12 d. surengė klausymus dėl Seimo nutarimo projekto „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ (Nr. XIIIP-742). Klausymuose Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires pristatė jų bendraautorė, mokslo ir studijų bei visuomenės darnaus vystymosi komunikacijos ekspertė doc. dr. Laima Galkutė. Pasak ekspertės, gairėse įtvirtintos penkios kryptys – poliai, kuriais turėtų būti paremtas bendrasis ugdymas ir kurie padės susidoroti su švietimo iššūkiais. Tai yra:

  1. ugdymo turinys – ko ir kaip mokoma, materialioji pagalba mokytojui ir individualizuotas vertinimas;
  2. pedagogų rengimas ir karjera – įtvirtintas šiuolaikinio pedagogo kompetencijų aprašas, įdiegta nacionalinė pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema, suformuota motyvuojanti pedagogų vertinimo sistema;
  3. ugdymo inovacijos, grįstos edukologijos tyrimais – prieš pateikiant sistemos naujoves, jas reikia išbandyti, žinoti, kas jau veikia ir kodėl neveikia tai, kas turėtų veikti, į tinklą (centrą) sujungtos praktikų ir mokslininkų pajėgos;
  4. savita mokyklos strategija ir kultūra – visa mokyklos bendruomenė turi kurti mokyklą;
  5. finansavimas – kiekviena mokykla kiekvienam vaikui turi galėti suteikti išsilavinimą, pedagogų atlyginimo sistema turi būti lanksti, turi būti jaučiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų sisteminis poveikis.

    Klausymuose aktyviai dalyvavo, kėlė klausimus ir teikė pastabas bei pasiūlymus Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė edukologijos profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė. Profesorė atkreipė dėmesį, kad gairės skatina žvelgti didesne apimtimi, tai yra sisteminis, orientuotas į perspektyvą projektas, bet kartu turėtų stiprėti kai kurios šio projekto dalys, pavyzdžiui, aiškiau išdėstyta finansavimo dalis, išryškinta mokytojų socialinė dimensija (prestižas), atsakyta, kokia yra švietimo centrų vieta. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Kazakevičius kėlė klausimą, kam ir kodėl yra reikalingos gairės ir tikisi tolimesnio šio dokumento svarstymo. Profesinių sąjungų atstovas ir mokytojas Audrius Jurgelevičius atkreipė dėmesį, kad dokumento projekte kalbama apie mokinio brandą, bet švietimo bendruomenei vis dar nėra vienodai aišku, kas tai yra. Pedagogas taip pat priminė pagrindinę mokytojo veiklos paskirtį – ugdyti mokinį, dirbti mokiniui, bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene, tad mokytojas negali atlikti „mokytojo-orkestro“ vaidmens. Mokyklos atstovui taip pat buvo neaišku, koks numatomas finansinis savarankiškumas ir mokytojo vieta savarankiškoje mokykloje, ar siejama atestacija su atlyginimo didėjimu.

    Klausymų dalyviai tikslinosi, koks turėtų būti planuojamas Ugdymo tyrimų ir inovacijų centras (tinklas), koks būtų jo santykis su veikiančiais švietimo centrais, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiomis institucijomis. Atsakydami į klausimus, gairių rengėjai akcentavo, kad kalbama apie nacionalinį kvalifikacijos tobulinimą – nacionaliniu lygiu kvalifikacijos tobulinimas turėtų būti glaudžiau susijęs su švietimo politikos iššūkiais, turėtų būti trumpesnė grandis tarp praktikų ir mokslininkų. Taip pat buvo tikslintasi, kas turėtų būti padaryta pirmiausiai, kad vyktų pokyčiai švietimo sistemoje. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša akcentavo, kad „pokyčiai turi vykti visose numatytose srityse vienu metu ir tai turi būti orientuota į vieną – į mokinio brandą“.

    Klausymų vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

    Seimo Švietimo ir mokslo komitetas toliau tęs Seimo nutarimo projekto „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ Nr. XIIIP-742 svarstymą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose.

     

     

    Parengė

    Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

    Aistė Laurinavičiūtė, tel. (8 5) 239 6858

 

Socialdemokratai: Kaip sumažinti pajamų ir turto nelygybę?

 

 

Vyriausybė pristatė Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą, kuriuo siekiama sumažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.

Kaip šią pertvarką vertina Lietuvos socialdemokratų partija?

 

Apie tai bus diskutuojama išplėstiniame Seimo socialdemokratų frakcijos posėdyje pirmadienį, birželio 5 d., kuriame pranešėjais kviečiami Vyriausybės nariai V. Šapoka ir L. Kukuraitis.

Diskusijoje „Kaip sumažinti pajamų nelygybę?“ taip pat pasisakys Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas, komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas A. Palionis, Seimo narys A. Butkevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis, „Earnst&Young” partneris K. Lisauskas, profesorius R. Lazutka.

 

Diskusiją moderuoja Europos Parlamento narė V. Blinkevičiūtė ir Seimo narė R. Budbergytė.

 

Frakcijos posėdžio pradžia ir įžanginis LSDP pirmininko G. Palucko pasisakymas 15 val.

 

Lietuvos socialdemokratų partija pasisako:

- kad minimalias pajamas uždirbantys nemokėtų Gyventojų pajamų mokesčio (NPD prilyginamas MMA);

- už progresinio Gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimą didelėms pajamoms;

- kad dėl SODROS „grindų“ įvedimo nenukentėtų mažai uždirbančiųjų išmokos: ligos, motinystės, nedarbo, pensijos;

- kad „vaiko pinigai“ pasiektų kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo tėvų pajamų;

- kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis (dabar 102 eurai);

- už tai, kad apmokestinant itin brangų turtą būtų sumuojamas ir progresyviai apmokestinamas nekilnojamas bei kilnojamas turtas (jachtos, lėktuvai);

- kad, nepaisant to, jog esame sutvarkę kompensavimo sistemą, sieksime pastovaus mažesnio PVM tarifo šildymui;

- kad būtų padarytos sisteminės viešųjų išlaidų peržiūros, o iš „šešėlio“ ištrauktos pajamos būtų nukreiptos į pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimą.

 

LSDP frakcijos posėdis atviras. Žiniasklaidos atstovai kviečiami.

 

 

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Irmina Frolova-Milašienė

LSDP informacinis centras

el. paštas: irmina.milasiene@lrs.lt

tel. 8 600 07099