Seimas spręs dėl bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių

Vaikai Mokykloje

 

 

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pristatytą Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIIP-742) dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo.

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Bendrojo ugdymo pokyčių siekiama šiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo, bendrojo ugdymo finansavimo.

Teikiamame dokumente ugdymo turinio kaitos strateginiai uždaviniai – parengti bendrojo ugdymo programas, orientuotas į kompetencijų plėtotę, užtikrinti tinkamus materialiuosius mokymo(si) išteklius, tobulinti asmeninių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą.

Dėmesys bus skiriamas pedagogų rengimo kaitos ir karjeros užtikrinimui. Bus siekiama parengti šiuolaikinio pedagogo kompetencijų aprašą, suderintą su Švietimo ir ugdymo studijų krypčių aprašu, suformuoti nacionalinę pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, suformuoti pedagogų veiklos vertinimo ir nuoseklios karjeros prielaidas.

Tarp bendrojo ugdymo plėtotės strateginių uždavinių – ugdyti pedagogų tyrėjo gebėjimus, orientuotus ugdymo turiniui ir procesui tobulinti, įgyvendinti ugdymo inovacijų žvalgomuosius projektus, įsteigti Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą (tinklą).

Mokyklos kaitos strateginiais uždaviniais bus siekiama skatinti mokyklų savarankiškumą ir įvairovę, formuoti mokyklos kokybės kultūrą, stiprinti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką.

Bendrojo ugdymo finansavimo strateginiai uždaviniai – didinti bendrojo ugdymo prieinamumą, įdiegti mokytojo karjeros ypatumus atitinkančią atlyginimų sistemą, užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų sisteminį efektyvumą.

„Nuo 2006 metų Lietuva dalyvauja tarptautinėje mokinių pasiekimų vertinimo programoje. Visose vertinimo srityse – gamtamokslio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų – Lietuvos mokinių pasiekimai žemesni už tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį. Dauguma Lietuvos mokinių sėkmingai atlieka pagrindinių žinių atkūrimo ir žinomų taisyklių taikymo užduotis, tačiau gerokai mažiau įveikia probleminius, integralaus mąstymo ir kūrybiškumo reikalaujančius uždavinius. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys rodo statistiškai reikšmingus ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miesto ir kaimo mokyklų, kai kuriose gebėjimų vertinimo srityse reikšmingai skiriasi merginų ir vaikinų pasiekimai“, – pažymima projekte dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių. Šiame dokumente pažymima, kad mažėjant bendrojo ugdymo mokyklų skaičiui kaimo vietovėse, ribojamos gyventojų galimybės gauti kokybišką bendrąjį ugdymą ir neformalųjį švietimą. Mokytojų kolektyvai neatsinaujina: šalies mokyklose dirba daug vyresnių nei 50 metų pedagogų, o jaunesni nei 30 metų mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose 2016 m. tesudarė 3–5 proc.

Teikiamu projektu numatoma siūlyti Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 1 d. patvirtinti Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą.

Po pristatymo už nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 32 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 27 d.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. rimas.rudaitis@lrs.lt