Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengė klausymus dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių projekto

 

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2017 m. birželio 12 d. surengė klausymus dėl Seimo nutarimo projekto „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ (Nr. XIIIP-742). Klausymuose Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires pristatė jų bendraautorė, mokslo ir studijų bei visuomenės darnaus vystymosi komunikacijos ekspertė doc. dr. Laima Galkutė. Pasak ekspertės, gairėse įtvirtintos penkios kryptys – poliai, kuriais turėtų būti paremtas bendrasis ugdymas ir kurie padės susidoroti su švietimo iššūkiais. Tai yra:

  1. ugdymo turinys – ko ir kaip mokoma, materialioji pagalba mokytojui ir individualizuotas vertinimas;
  2. pedagogų rengimas ir karjera – įtvirtintas šiuolaikinio pedagogo kompetencijų aprašas, įdiegta nacionalinė pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema, suformuota motyvuojanti pedagogų vertinimo sistema;
  3. ugdymo inovacijos, grįstos edukologijos tyrimais – prieš pateikiant sistemos naujoves, jas reikia išbandyti, žinoti, kas jau veikia ir kodėl neveikia tai, kas turėtų veikti, į tinklą (centrą) sujungtos praktikų ir mokslininkų pajėgos;
  4. savita mokyklos strategija ir kultūra – visa mokyklos bendruomenė turi kurti mokyklą;
  5. finansavimas – kiekviena mokykla kiekvienam vaikui turi galėti suteikti išsilavinimą, pedagogų atlyginimo sistema turi būti lanksti, turi būti jaučiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų sisteminis poveikis.

    Klausymuose aktyviai dalyvavo, kėlė klausimus ir teikė pastabas bei pasiūlymus Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė edukologijos profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė. Profesorė atkreipė dėmesį, kad gairės skatina žvelgti didesne apimtimi, tai yra sisteminis, orientuotas į perspektyvą projektas, bet kartu turėtų stiprėti kai kurios šio projekto dalys, pavyzdžiui, aiškiau išdėstyta finansavimo dalis, išryškinta mokytojų socialinė dimensija (prestižas), atsakyta, kokia yra švietimo centrų vieta. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Kazakevičius kėlė klausimą, kam ir kodėl yra reikalingos gairės ir tikisi tolimesnio šio dokumento svarstymo. Profesinių sąjungų atstovas ir mokytojas Audrius Jurgelevičius atkreipė dėmesį, kad dokumento projekte kalbama apie mokinio brandą, bet švietimo bendruomenei vis dar nėra vienodai aišku, kas tai yra. Pedagogas taip pat priminė pagrindinę mokytojo veiklos paskirtį – ugdyti mokinį, dirbti mokiniui, bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene, tad mokytojas negali atlikti „mokytojo-orkestro“ vaidmens. Mokyklos atstovui taip pat buvo neaišku, koks numatomas finansinis savarankiškumas ir mokytojo vieta savarankiškoje mokykloje, ar siejama atestacija su atlyginimo didėjimu.

    Klausymų dalyviai tikslinosi, koks turėtų būti planuojamas Ugdymo tyrimų ir inovacijų centras (tinklas), koks būtų jo santykis su veikiančiais švietimo centrais, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiomis institucijomis. Atsakydami į klausimus, gairių rengėjai akcentavo, kad kalbama apie nacionalinį kvalifikacijos tobulinimą – nacionaliniu lygiu kvalifikacijos tobulinimas turėtų būti glaudžiau susijęs su švietimo politikos iššūkiais, turėtų būti trumpesnė grandis tarp praktikų ir mokslininkų. Taip pat buvo tikslintasi, kas turėtų būti padaryta pirmiausiai, kad vyktų pokyčiai švietimo sistemoje. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša akcentavo, kad „pokyčiai turi vykti visose numatytose srityse vienu metu ir tai turi būti orientuota į vieną – į mokinio brandą“.

    Klausymų vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

    Seimo Švietimo ir mokslo komitetas toliau tęs Seimo nutarimo projekto „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ Nr. XIIIP-742 svarstymą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose.

     

     

    Parengė

    Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

    Aistė Laurinavičiūtė, tel. (8 5) 239 6858

 

Comments are closed.