These Erectile Dysfunction Medications are phosphodiesterase-5 (PDE5) inhibitors. These drugs increase ranges of nitric-oxide and generic cialis 10mg Sex is an indispensable element of individual survival. Of duplication one can not picture without sex. buy cialis 40mg In addition to those commodities which label themselves as Blue Pill cheap online cialis As to why ED is experienced Alcoholism and substance abuse whether ongoing buy cheap cialis Most pharmacies may need you to send in a prescription via the post. Some drugstores buy cialis 10mg There are numerous physical devices available to assist impotent men, for example penis rings vacuum pumps and cialis 60mg 1990s saw the launching of various medicines like cialis purchase You can even avail additional addon services like on the web prescription and free consultation prior to creating cialis cheapest Guys whove sexual performance anxiety generally worry about whether they do get a penile 10mg cialis As following the motives of osteoporosis was detected the accountable factors have been analyzed discount cialis online

Karmėlavos bendruomenė svečiavosi Seime

 

 

Praėjusią savaitę Karmėlavos bendruomenės centro nariai lankėsi LR Seime. Vizitas prasidėjo nuo ekskursijos po Seimo rūmus. Karmėlaviškiai susipažino su istorinėmis Seimo salėmis,  aplankė barikadų ekspoziciją. Daugiausia dėmesio sulaukė Kovo 11 – osios salė, kurioje buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės aktas.  Visiems smalsu buvo pasėdėti pirmųjų parlamentarų vardinėse vietose, pajusti to meto Parlamento dvasią. Na, o po ekskursijos, kaip visada, pokalbis prie arbatos puodelio. Pristačiau Seimo nario veiklą įstatymų leidyboje, komitete, komisijose, parlamentinėse grupėse. Visus nustebino ilgas įstatymo priėmimo kelias, nuo idėjos iki įstatymo priėmimo. Kalbėjome ir apie Karmėlavos gyvenvietės problemas, tarėmės, kaip greičiau jas išspręsti. Pažadėjau neduoti ramybės Vyriausybės vadovams dėl Karmėlavos aplinkkelio, kuris būtinai reikalingas gyventojams ir labai laukiamas.

Tokie susitikimai Seime su Kauno rajono gyventojais man yra labai svarbūs ir prasmingi. Juo metu gyventojai ne tik daug sužino apie seimo darbą, bet ir aš išgirstu daug gerų idėjų veiklos tobulinimui.

R.P.

Nuotraukoje: su Karmėlavos bendruomenės nariais LR Seime

Juras Požėla: „Jaunimo psichinės sveikatos sistemą reikia tobulinti“

 

 

Spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kuriai vadovauja Seimo narys, socialdemokratas Juras Požėla, parlamente surengė aktualią diskusiją „Jaunimo psichinė sveikata“. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, Lietuvos sveikatos mokslo universiteto prof. dr. Nida Žemaitienė, „Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis, pasisakė socialdemokratas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algirdas Raslanas, VšĮ „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis ir kiti jaunimo psichine sveikata suinteresuoti asmenys.

Pasak Seimo nario Juro Požėlos, 14–29 metų jaunuolių gyvenime vyksta daug svarbių, neretai ir dramatiškų pokyčių. Todėl svarbu asmeninę krizę išgyvenantiems jaunuoliams laiku suteikti psichologinę pagalbą. Psichologinių krizių metu jaunuoliai neretai vartoja alkoholį, narkotines medžiagas, dėl neatsakingo vairavimo dažniau sukelia skaudžias avarijas keliuose. Juras Požėla akcentavo, kad psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Vilniuje ir atokiuose rajonuose labai skiriasi, ryškėja socialinės atskirties problema.

Jaunimo psichinės sveikatos sistemai kasmet skiriama daugiau dėmesio ir lėšų

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, aptardama jaunimo psichikos sveikatos situaciją Lietuvoje, pažymėjo, kad psichikos sveikata susijusi su socialine sfera. 2011–2013 metais didžiausi psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimai pastebėti tarp vaikų, gyvenančių Šiaulių mieste (1 251 iš 10 000), Šiaulių rajone (1 214,7 iš 10  000), Panevėžio mieste (1 208,4 iš 10 000). Mažiausias vaikų ligotumas pastebėtas Kazlų Rūdoje (244 – iš 10 000), Varėnos rajone (308,7 iš 10 000) ir Varėnoje (313 iš 10 000). Kaimiškose teritorijose gyvenantys jaunuoliai krizių metu dažniau vartoja alkoholį, miestuose gyvenantys – narkotines medžiagas.

L. Vaidelienė pasidalino nerimą keliančia statistika: 2001–2012 metais nusižudė 262 vaikai (188 berniukai ir 74 mergaitės; dažniausiai nusižudė vyresni nei 15 m. vaikai). Tačiau psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika nuolat tobulėja, o šių ligų stigmatizacija mažėja. Dedama nemažai pastangų, kad padėtis gerėtų. 2015 metais Lietuvos sveikatą stiprinančiame mokyklų tinkle veikė net 387 švietimo įstaigos. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia 107 įstaigos. Šalyje veikia 27 psichiatrijos dienos stacionarai, ligoninėse įsteigti 8 vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriai (137 lovos). Kasmet vaikai (iki 17 metų) psichikos sveikatos centruose apsilanko apie 40 000 kartų, o stacionare kasmet gydoma apie 2 984 vaikų.

Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos vaikų ir paauglių psichiatrijos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti kasmet didėja nuo 15,2 mln. litų (2010 m.) iki 24,2 mln. litų (2014 m.). Svarbu pažymėti, kad nuo 2015 lapkričio 1 d. pradedamas ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos visuotinis tikrinimas, o nuo 2016 m. sausio 1 d. psichologo 1 etatui tenkančio aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvas darbui pirminiuose psichikos sveikatos centruose mažės nuo  40 tūkst. iki 20 tūkst. aptarnaujamų gyventojų.

Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje prevencija – viena silpniausių grandžių

Lietuvos sveikatos mokslo universiteto prof. Nida Žemaitienė apžvelgė vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos rodiklius. 2014 metais daugiausiai mokinių, kurie nesijautė laimingi, buvo tarp penkiolikmečių – 11,2 proc. berniukų ir 20,8 proc. mergaičių. 2014 metais vykdyto tyrimo duomenimis, kas trečias berniukas ir beveik kas antra mergaitė  teigė, kad kiekvieną savaitę patiria nervinę įtampą, galvos skausmą, liūdesį ir prislėgtumą, irzlumą ar blogą nuotaiką.

Pastaraisiais metais daugiau dėmesio visuomenė skiria mokinių patyčioms, todėl statistiniai duomenys gerėja. Jei 1994 metais dėl patyčių skundėsi 41,6 proc. 11–15 metų berniukų ir 39,4 proc. tokio pat amžiaus mergaičių, tai 2014 metais – 31,6 proc. berniukų ir 26,4 proc. mergaičių.

Deja, alkoholio vartojimo duomenys nedžiugina. 2014 metais kasdien ar kas savaitę alkoholį vartojo 13,9 proc. penkiolikmečių berniukų ir 6,7 proc. to paties amžiaus mergaičių. Per metus rimtai apie savižudybę 2014-aisiais galvojo 15,7 proc. penkiolikmečių berniukų ir 31,5 proc. tokio pat amžiaus mergaičių.

Prof. dr. Nida Žemaitienė pažymėjo, kad pagalbos bandžiusiems nusižudyti vaikams sistema yra fragmentuota, joje – daug kliuvinių: neigiamos visuomenės nuostatos; nėra atsakomybės pasidalijimo tarp institucijų; pareigybinių instrukcijų laikomasi formaliai; stinga grįžtamojo ryšio; kyla kliūčių, nukreipiant vaikus ir jaunuolius į kitas žinybos įstaigas; nėra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų paauglį kreiptis pagalbos.

Prelegentei nerimą kelia tai, kad tarp dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vaikams suteiktų gydymo paslaugų mažėja ambulatorinių, o daugėja stacionarinių paslaugų. Tai reiškia, kad pagalba tokiems vaikams vėluoja. Prof. dr. Nida Žemaitienė akcentavo, kad esminė sąlyga – saugumas ir gerovė šeimoje, mokykloje ir visuomenėje, daugeliui Lietuvos vaikų yra neužtikrinta. Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos sutrikimų prevencija – viena silpniausių grandžių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.

„Labiausiai psichikos sveikatos ir pagalbos vaikams sistemoje trūksta šių dalykų: pagalbos prieinamumo šeimoms ir vaikams tada, kai medikamentinis gydymas dar nėra reikalingas (ypač kaimo vietovėse); gebančių pamatyti, įvertinti ir suteikti pagalbą asmenų visose vietose, kur atsiduria pažeidžiami vaikai ir paaugliai (policija, greitoji medicinos pagalba, mokykla); vaikams ir jų šeimoms teikiamos pagalbos kompleksiškumo, tęstinumo ir užbaigtumo užtikrinimo; aiškių atsakomybių ir funkcijų pasidalijimo tarp žinybų, institucijų ir specialistų; tęstinių, kompleksinių, visos šalies mastu įgyvendinamų į vaikus nukreiptų prevencijos priemonių“, – reziumavo prof. dr. Nida Žemaitienė.

„Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis aptarė jaunų žmonių lūkesčius atitinkančias psichikos sveikatos paslaugas. Prelegentas prisiminė atvejį, kai viename Lietuvos rajone gyvenanti ir psichinės sveikatos sutrikimų turinti paauglė savo FB paskyroje ilgą laiką dalinosi nuotraukomis, kuriose buvo vaizduojami jos bandymai nusižudyti… „Mažas miestelis, visi viską žino, bet specialistų nėra, niekas nieko nedaro, kad padėtų paauglei, arba nekoordinuoja veiksmų…“, – stebėjosi dr. P. Skruibis.

„Jaunimo linijos“ vadovas akcentavo jaunimui palankių paslaugų būtinybę: „Jaunimui paslaugos turi būti prieinamos – nemokamos arba įperkamos, greita, patogi registracija arba be registracijos, trumpas laukimo laikas; nediskriminuojančios; garantuojančios konfidencialumą ir privatumą; atitinkančios kiekvieno jauno žmogaus fizinės, socialinės ir psichologinės sveikatos bei raidos poreikius; teikiamos kompetentingo personalo; saugi ir atitinkanti jaunimo poreikius aplinka.“ Svarbu, kad būtų didinama psichologinių konsultacijų / psichoterapijos apimtis, apmokant jas kaip ambulatorines paslaugas, ir didėtų emocinės paramos linijų prieinamumas.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Raslanas teigė, kad didesnėse švietimo įstaigose reikia įvesti sveikatos ugdymo mokytojo etatus. „Kuriama strategija, planai, deleguojamos funkcijos ir skiriamos lėšos, o kontrolės nėra…“, – pastebėjo prof. habil. dr. A. Raslanas.

Kodėl jaunimas bijo kreiptis pagalbos į specialistus

Diskusijos pabaigoje Seimo narys Juras Požėla kalbėjo: „Visi pripažįstame, kad jaunimo psichinės sveikatos gerinimo srityje yra įvairių problemų. Pasaulyje vyksta intensyvūs pokyčiai, kurie daugeliui jaunuolių sukelia rimtus iššūkius. Kartais jaunimas nesikreipia pagalbos į specialistus, nes bijo, kad jų duomenys, atsidūrę informacinėje sistemoje, pakenks jų tolimesniam gyvenimui. Taigi, psichinės sveikatos sistemoje dirbama dažniausiai su pasekmėmis, o reikėtų susitelkti į rizikos veiksnių šalinimą ir daugiau dėmesio skirti prevencijai“.

Parengė Ridas Viskauskas

 

 

Seime vyks diskusija apie jaunimo psichinę sveikatą

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2015 m. spalio 28 d. Seime organizuoja diskusiją „Jaunimo psichinė sveikata“, kurioje ketinama aptarti jaunimo psichinės sveikatos situaciją Lietuvoje, taip pat su šios srities šalies specialistais padiskutuoti apie esamas problemas, jų priežastis bei galimus sprendimo būdus.

Kviečiame dalyvauti. Diskusija vyks Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje, pradžia 13.00 val.

Ketinančius dalyvauti prašome iki š. m. spalio 27 d. registruotis http://apklausa.lt/f/diskusija-jaunimo-psichine-sveikata-ubkyabq.fullpage .

Diskusijos darbotvarkė

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

DISKUSIJA „JAUNIMO PSICHINĖ SVEIKATA“

2015 m. spalio 28 d. 13 val.

Spaudos konferencijų salė, 2 a. II rūmai Lietuvos Respublikos Seimas

 

13.00–13.10 Įžanginis žodis

LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požela

13.10–13.30 Jaunimo psichikos sveikatos situacija Lietuvoje

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas

13.30–13.50 Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos rodiklių apžvalga

Lietuvos sveikatos mokslo universiteto prof. dr. Nida Žemaitienė

13.50–14.10 Jaunų žmonių lūkesčius atitinkančios psichikos sveikatos paslaugos

„Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis

14.10–14.40 Diskusija
14.40–14.50 Diskusijos apibendrinimas

LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela

 

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis el. paštu jurgita.petniunaite@lrs.lt arba tel. (8 5) 239 6739.

 

Jurgita Petniūnaitė

Komisijų biuro patarėja

Tel. (8 5) 239 6739

Faks. (8 5) 239 6817

El. p.: jurgita.petniunaite@lrs.lt

 

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras laukia renovacijos

 

Vizito į Kėdainius metu kartu su Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urboniene lankiausi ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, kur susitikau su Kėdainių ligoninės direktoriumi Stasiu Skauminu, Pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Audrone Rimkevičiene, jos pavaduotoja Jūrate Judickiene. Poklabio metu ligininės darbuotojai papasakojo apie ligoninėje teikiamas paslaugas. Apžiūrėjome Centro patalpas. Centras turi naujausią aparatūrą, gali teikti ir profesionalių darbuotojų dėka teikia aukštos kvalifikacijos paslaugas pacientams. Jauni specialistai gydytojai bei rezidentai mielai renkasi Kėdainių ligoninę, todėl spaecialistų ligoninei netrūksta. Tačiau Kėdainių ligoninės pastato korpusas, kuriame įsikūręs Centras, laukia renovacijos nuo 2007 metų. Atėjus sunkmečiui 2008 metais renovacijos projekto finansavimas buvo išbrauktas iš Valstybės investicijų programos ir iki šiol renovacija nepradėta. Iki šiol dar pastato trijuose aukštuose yra mediniai supuvę langai. Labai svarbu, kad senas liftas yra siauras, nepritaikytas neįgaliesiems įvažiuoti su vežimėliu, taip labai apribojamas paslaugų teikimas neįgaliesiems. Labai svarbu kuo skubiau įtraukti Centro renovacijos projekto parengimą į Valstybės investicijų finansuojamų projektų eilę.

Pažadėjau ligoninės ir Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams dar kartą įsigilinti į šią situaciją, kreiptis į Vyriausybę, kad šis svarbus projektas būtų finansuojamas kuo skubiau.

 

Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė

 

Nuotraukoje iš kairės: VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė  Audronė Rimkevičienė, Kėdainių savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė, Centro direktorės pavaduotoja Jūratė Judickienė, Seimo narė Raminta Popovienė, VšĮ Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.

Susitikimas su Kėdainių rajono savivaldybės meru

 

Spalio 19 d. Kėdainių savivaldybėje susitikau su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi ir mero pavaduotoja Olga Urboniene. Seimo nare esu išrinkta Kauno – Kėdainių rinkiminėje apygardoje Nr. 65, tad atstovauju  nemažą dalį Kėdainių savivaldybės gyventojų. Konstruktyvaus dialogo metu pasikeista nuomonėmis dėl kelio Labūnava – Langakiai, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro renovavimo, Kėdainių areštinės panaikinimo, bibliotekos Ažytėnuose išlikimo ir kitų gyventojams rūpimų klausimų, kuriuos man, kaip Seimo narei pateikia gyventojai, sprendimu.

Meras patikino, kad šios kadencijos savivaldybės politika yra būtent išlaikyti visas bibliotekas kaimuose ir net atidaryti naujų, nes jos kai kur išlieka vieninteliu kultūros židiniu. Gyventojų Kėdainių rajono savivaldybėje katastrofiškai mažėja, jei 2011 metais Kėdainių mieste gyveno 31,5 tūkst. gyventojų , tai 2014 metais tik 25 tūkstančiai. Todėl yra optimizuojamas įvairių įstaigų tinklas. Kėdainių areštinės uždarymas ir policijos budėjimo dalies panaikinimas, tikimasi, kad neatsilieps bendram kriminogeninės situacijos pablogėjimui Kėdainių mieste ir rajone, nes bus skirta papildomai mobilių ekipažų, kurie galės greičiau reaguoti į įvykius. Planuojama įrengti daugiau vaizdo kamerų stebėjimui. Tai drausmina pažeidėjus.

 

Meras Saulius Grinkevičius savo ruožtu domėjosi projektų, finansuojamų iš  Valstybės investicijų programos, likimu. Planuotas finansavimas yra sumažintas, todėl stringa projektų vykdymas.

Su meru taip pat pasikeitėme nuomonėmis dėl Socialinio būsto įstatymo vykdymo Kėdainių rajone. Pagal šį įstatymą savivaldybė gali išnuomoti būstą asmenims, laukiantiems  socialinio būsto iš privačių asmenų, tačiau Kėdainiuose tai vyksta vangiai. Taip pat meras pateikė pasiūlymą, kad socialinių būstų gyventojams kompensuojant būsto remonto išlaidas būtų kompensuojama tik kapitalinio remonto išlaidos bei nustatyta tam tikra viršutinė riba.

Perėmus socialinių išmokų administravimą savivaldybei, Kėdainiuose sutaupoma virš 300 tūkst. eurų per metus.

Tokie susitikimai  padeda konstruktyviau planuoti veiklą, geriau atliepti gyventojų lūkesčius ir poreikius, sutelkia bendrai veiklai. Sutarėme su meru Sauliumi Grinkevičiumi ir mero pavaduotoja Olga Urboniene bendrauti ir bendradarbiauti Kėdainių gyventojų labui.

 

Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė

 

Nuotraukoje iš kairės: Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, Seimo narė Raminta Popovienė pokalbio metu

Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė siūlymui 2018 m. skelbti skautų judėjimo metais

 

 

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija spalio 14 d. posėdyje pritarė Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos skautų judėjimo metais“ projektui Nr. XIIP-3528.

2018 metais sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis skautų vienetas, kuris padėjo pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Komisijos nariai sutarė inicijuoti sporto metų paskelbimą, svarstyta galbūt tai galėtų būti 2017 metai.

Taip pat komisija savo iniciatyva svarstė Vyriausybės siūlomą Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3330, kuriuo siekiama minėtą įstatymą papildyti mecenavimo veikla, ją apibrėžiant kaip galimybę nuolatiniams Lietuvos Respublikoms gyventojams skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Komisija iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui, tačiau siūlo nesupriešinti dviejų visuomenei svarbių sričių – kultūros  ir sporto, ir  į mecenavimo gavėjų sąrašą įtraukti sportininkus.

 

Komisijų biuro patarėja

Jurgita Petniūnaitė, tel. (8 5) 239 6739, el. p. jurgita.petniunaite@lrs.lt