These Erectile Dysfunction Medications are phosphodiesterase-5 (PDE5) inhibitors. These drugs increase ranges of nitric-oxide and generic cialis 10mg Sex is an indispensable element of individual survival. Of duplication one can not picture without sex. buy cialis 40mg In addition to those commodities which label themselves as Blue Pill cheap online cialis As to why ED is experienced Alcoholism and substance abuse whether ongoing buy cheap cialis Most pharmacies may need you to send in a prescription via the post. Some drugstores buy cialis 10mg There are numerous physical devices available to assist impotent men, for example penis rings vacuum pumps and cialis 60mg 1990s saw the launching of various medicines like cialis purchase You can even avail additional addon services like on the web prescription and free consultation prior to creating cialis cheapest Guys whove sexual performance anxiety generally worry about whether they do get a penile 10mg cialis As following the motives of osteoporosis was detected the accountable factors have been analyzed discount cialis online

Linkėjimai augti sveikiems

Gegužės 18 d. rytą Domeikavos ambulatorija buvo pilna šurmulio ir muzikos garsų. Vyko vaikų piešinių parodos „Ką darau, kad augčiau sveikas“ pristatymas ir autorių pagerbimas. Domeikavos ambulatorija pasidabino gražiausiomis spalvomis. Parodą organizavo VšĮ Kauno pirminės sveikatos priežiūros centras ir vaikų gydytoja Regina Žaltauskienė.

Sulaukta net 43 vaikų piešinių, nuo pačių mažiausių iš Domeikavos ir Eigirgalos lopšelių darželių iki Domeikavos gimnazistų. Parodą globojo ir renginyje dalyvavo LR Seimo narė Raminta Popovienė.  Parodos pristatyme taip pat dalyvavo VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Valdas Oniūnas, Domeikavos seniūnė Lina Stragienė, Ramučių kultūros centro direktorė Violeta Armolaitienė, Domeikavos ambulatorijos darbuotojos, Domeikavos ir Eigirgalos l.d. direktorės, gimnazijos mokytojos, dienos centro vadovė Rasa Bujienė ir, svarbiausia, didžiulis būrys piešinių autorių. Parodos renginį vedė Gintaras Vidmantas, saksofonu grojo Karolis Vaitiekūnas, įgarsino Aurelijus Stunžėnas. Jie sukūrė puikią nuotaiką.

LR Seimo narė Raminta Popovienė, direktorius Valdas Oniūnas, vaikų gydytoja Regina Žaltauskienė pasveikino parodos dalyvius, palinkėjo jiems augti sveikiems, domėtis sveikata ir būdais išlaikyti ją gerą. Juk sveikata – tai gyvenimo dovana ir reikia stengtis ją puoselėti ir saugoti. Seimo narė Raminta Popovienė įteikė piešinių autoriams padėkos raštus bei rėmėjų dovanas. Visi vaikai buvo apdovanoti UAB „Naujasis Nevėžis“, Aurelijjos Makūnienės labdaros ir paramos fondo dovanomis.

Kvietimas piešti sveikos gyvensenos tema vaikus paskatino pasidomėti, o ką gi kiekvienas daro, kad augtų sveikas, kokie sveikos gyvensenos principai, kaip jų laikytis. Parodos organizatoriai tikisi, kad šios žinios taps vaikų gyvenimo įpročiu.

 

A. Makūnienė

 

 

 

 

Gyventojų susirinkimai padeda spręsti problemas

 Gegužės 7 d. Užliedžių seniūnijoje vyko kaimo gyventojų susirinkimas. Jame dalyvavo LR Seimo narė Raminta Popovienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius, seniūnė Jūratė Truncienė, laisvalaikio salės organizatorė. Gausiai susirinkę gyventojai išklausė Užliedžių bendruomenės pirmininkės Laimos Pilipavičienės, laisvalaikio centro organizatorės Rimos Skridailienės, seniūnės Jūratės Truncienės veiklos ataskaitas ir pasisakymus.

Užliedžių seniūnija ribojasi su Kaunu – siekia IX forto, Šilainių, Romainių prieigas, seniūnijos ribos vingiuoja vaizdingomis Nevėžio pakrantėmis. Užliedžių, Giraitės, Vijūkų gyvenvietės sparčiai plečiasi: kvartalais kyla nauji privatūs namai ir daugiabučiai. Per dešimt metų gyventojų skaičius seniūnijoje išaugo dvigubai – dabar siekia per 4 tūkst. – ir smarkiai atjaunėjo: naujakuriai – daugiausia jaunos šeimos su vaikais.

Prieš penkerius metus grupė vietos entuziastų susibūrė į asociaciją Užliedžių bendruomenės centrą. Bendruomenės centrui oficialiai priklauso 34 nariai. Valdybos pirmininkė Laima Pilipavičienė pasakojo, kad bendruomenės centras rengė gyventojų apklausas gyventojų poreikiams ištirti, nustatė, kokios yra problemos: tai laisvalaikio užimtumas, kaimo infrastruktūra, trūksta paslaugų, galimybių sportuoti. Bendruomenės centras parengė ir įgyvendino 2 projektus, pagal kuriuos kaime visuomenės poreikiams skirtame sklype įrengta vaikų žaidimų aikštelė, rengė  talkas jai atnaujinti, taip pat organizuojamos sporto šventės, mankštos, dviračių žygiai. Tačiau dalyvaujant šiose veiklose trūksta žmonių aktyvumo, jas ateina tik keli entuziastai, tuo tarpu žmonės skundžiasi, kad  trūksta užimtumo. Todėl pirmininkė pasigenda pačių gyventojų aktyvumo dalyvauti renginiuose. Pirmininkės teigimu, asociacija Užliedžių bendruomenės centras yra atvira ir kvietė stoti į ją visus pageidaujančius.  Narystė bendruomenės centre yra mokama: 15 eurų metams. Bendruomenė kreipės į Seimo narę bei Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl Ledos gatvės prastos būklės. Paviešino gautą atsakymą: projektas gatvės rekonstrukcijai jau parengtas, laukia finansavimo, eilėje įrašytas 3 numeriu.

Toliau pasisakė Užliedžių seniūnaičiai Tadas Pilsudskis ir Veronika Imbrasienė. Tadas Pilsudskis iškėlė nemažai ūkinių problemų, pasigedo bendradarbiavimo su seniūnija jas sprendžiant. Problemos nesprendžiamos ne todėl, kad trūksta finansinių lėšų, bet dėl veiklumo stokos, kreipiantis į atitinkamas tarnybas.

Laisvalaikio centro organizatorė Rima Skridailienė pristatė savo veiklą, organizuojamus renginius, kvietė gyventojus aktyviai juose dalyvauti. Salėje veikia 11 būrelių, organizuojamos įvairūs renginiai. Pristatė naują darbuotoją dailininkės terapeutę Rasą Andrikienę, kuri organizuoja įvairius dailės užsiėmimus. Taip pat centre nemažas mokamų būrelių pasirinkimas.  Kvietė savanorius įvairių sričių profesionalus organizuoti veiklas laisvalaikio salėje.

Seniūnė Jūratė Truncienė aptarė svarbiausias gyvenvietės problemas: tai prasta pagrindinės Ledos gatvės būklė, nėra šaligatvių, vietų vaikų darželyje trūkumas. Tačiau kitais metais Užliedžiuose planuojama pradėti daugiafunkcio centro ir Ledos g. rekonstrukciją. Projektų sąmata – ne vienas milijonas, tad Ledos g. rekonstrukcijai tikimės panaudoti ES paramos lėšas, jų  2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu kelių infrastruktūrai gerinti numatyta kur kas daugiau lėšų nei ankstesniuoju laikotarpiu. Tačiau  savivaldybei reikia 10–20 proc. kofinansuoti tokius projektus, o tai yra nemenka finansinė našta.

Gyventojai kėlė seniūnei transporto problemą, kad trūksta kontrolės vežėjams, jie nesilaiko grafikų, yra tekę netgi vaikams pareikti iš mokyklos pėsti. Į tokius signalus prašo reaguoti operatyviau. Pasitaiko atvejų, kai statybos gyvenvietėje vyksta netvarkingai, kelias savaites virš gatvės kybo laidai.  Kas turėtų šiuo atveju kreiptis į atsakingas tarnybas? Pasigedo seniūnijos darbuotojų aktyvumo. Tėvams vaikų vasaros atostogų metu iškyla svarbi vaikų užimtumo problema. Prašo padėti ją spręsti organizuojant šias veiklas pagal gyvenamąją vietą.

Susirinkime taip pat pasisakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius bei šioje apygardoje išrinktas Seimo narė Raminta Popovienė. Seimo narė įdėmiai išklausė visus pasisakiusius ir apibendrindama, pasidžiaugė bendravimu bei gyventojų aktyvumu keliant problemas ir noru jas spręsti. Gyventojams yra svarbios ir skaudžios visos paminėtos problemos: tai ir gyventojų saugumas, pavėžėjimas, laisvalaikis, graži ir saugi aplinka. Seimo narė bendradarbiaus su rajono savivaldybės administracija ir dės visas pastangas, kad ateinančiais metais Ledos gatvės rekonstrukcijos projektas gautų finansavimą.  Taip pat kreipsis į savivaldybės Kelių ir transporto skyrių dėl vežėjų darbo.

Seimo narės manymu, daugelį skaudžių problemų galima išspręsti bendraujant, aptariant susirinkus kartu gyventojams, seniūnijai, administracijai. Tokie susitikimai kaip šis, tikrai padės tiesti bendravimo tiltus tarp pačių gyventojų bei tarp įvairių žinybų ir gyventojų.

 

 

LR Seimo narės padėjėja Aurelija Makūnienė

Kauno rajono 60-metį mokiniai paminėjo foto darbų konkursu

 

Penktadienį Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje vyko 7-12 klasių mokinių foto darbų konkurso „Pažintas nepažintas Kauno rajonas“ parodos atidarymas ir nugalėtojų apdovanojimas. Visą mėnesį fotografavę savo krašto kultūrinio ir istorinio paveldo fragmentus, gražiausias vietoves, moksleiviai savo darbus skyrė Kauno rajono 60-mečiui paminėti.

Konkursui buvo pateikta 50 darbų, kuriuos vertino Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Algimantas Burzdžius, įmonės fotoPro fotografas Giedrius Bubliauskas bei Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Miglė Trainienė.

7-9 klasių grupėje I-ąją vietą užėmė Garliavos Jonučių gimnazijos mokinė Erika Tūgaudytė, užfiksavusi Raudondvario pilies parko grožį. II-sios vietos laimėtoja tapo Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos mokinė Rugilė Krasauskaitė. Garliavos Jonučių gimnazijos mokinei Gabijai Jurkšaitytei atiteko III-ioji vieta.

10-12 klasių grupėje I-ąja vieta džiaugėsi Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinys Almantas Vitkauskas, įamžinęs Kadagių slėnį, esantį Arlaviškių botaniniame draustinyje. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos mokinė Aistė Salemonaitė iškovojo II-ąją vietą, o Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinė Debora Šiškutė – III-iąją.

Nugalėtojams buvo įteikti Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos diplomai. Konkurso dalyvius ir jų mokytojus pasveikino ir atminimo dovanas įteikė konkurso globėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė ir Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo direktorė Aurelija Makūnienė. Artimiausiu metu laureatų laukia dar viena dovana – ekskursija į Lietuvos Respublikos Seimą.

Miglė Trainienė

 

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas susitiks su Norvegijos karalystės parlamento Darbo ir socialinių reikalų komitetu

 Gegužės 8 d., penktadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas susitiks su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortingo) Darbo ir socialinių reikalų komiteto narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Arve Kambe. Komitetas atvyksta Norvegijos Karalystės ambasados kvietimu, komitetą lydės J.E. Norvegijos Karalystės Ambasadorius Dagas Malmeris Halvorsenas (Dag Malmer Halvorsen).

Susitikimo tikslas – pasikeisti naudinga informacija apie Lietuvos ir Norvegijos socialinius iššūkius užimtumo, darbo jėgos, oraus darbo, darbuotojų informavimo bei konsultavimo, socialinio dempingo, socialinio dialogo klausimais.

Stortingo Darbo ir socialinių reikalų komitetas yra vienas iš dvylikos nuolatinių Norvegijos Karalystės parlamento komitetų. Pagrindinės komiteto veiklos sritys darbo rinka ir darbo aplinka, su darbu susijusios išmokos, skurdas ir gerovė, pensijos ir socialinės išmokos bei neįgaliųjų integracija.

 

 

Daugiau informacijos:

SRDK biuro patarėja

Dalia Aleksejūnienė, tel. (8 5) 239 6776, el. p. dalia.aleksejuniene@lrs.lt

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas domėjosi vaikų padėtimi šalyje 2014 m.

Gegužės 6 d. vykusiame posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas išklausė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama apibendrinta esminė informacija, atspindinti vaikų padėtį šalyje praėjusiais metais. Nuo smurto nukentėję vaikai, socialinės rizikos šeimos, vaiko globa, įvaikinimo organizavimas, tarptautinis įvaikinimas, vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimas, vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimas, tarptautinė apsauga, ypatingi atvejai, ‑ tai tik dalis klausimų, kurie buvo aptarti posėdyje.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad 2014 m. žiniasklaidos monitoringo duomenimis, žiniasklaidoje iš esmės dominuoja negatyvi informacija, susijusi su vaikais (tėvų neprižiūrimi vaikai, smurtas šeimoje, patyčios, žuvę, nužudyti, dingę ar pabėgę vaikai, nepilnamečių nusikalstamos veikos, grėsmės, tykančios internete). Be to, posėdyje pažymėta, kad televizijos ekranuose dažnai matomas smurtas daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi, jų pasaulėžiūros ir vertybių formavimui, tokiu būdu propaguojama smurto kultūra, tokį elgesio modelį lengvai perima tai matantys vaikai. Atsižvelgiant į tai, komitetas nusprendė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir Žurnalistų etikos inspektorių, atkreipiant dėmesį į aukščiau išdėstytas problemas ir siūlant aktyviai bendradarbiauti jas sprendžiant.

 

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje augo 532 647 vaikai. Palyginus su 2013 m. pradžios duomenimis, vaikų skaičius sumažėjo kiek daugiau nei 11 000, t. y. 2,04 %. Per paskutinį dešimtmetį (nuo 2004 m.) vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo net 29,83 %.

2014 m. pabaigoje 9930 socialinės rizikos šeimose augo 19668 vaikai, tai sudarė 3,7 % visų šalyje gyvenančių vaikų (2012 m. – 3,80 %, 2011 m. – 3,83 %). Per pastaruosius metus ryškėja tendencija, kad per metus daugiausiai į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašoma dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo rūpintis vaiku, priešingai nei anksčiau – ilgą laiką dominuojanti šeimų įrašymo į apskaitą priežastis buvo girtavimas, psichotropinių medžiagų vartojimas.

2014 m. duomenimis, Lietuvoje buvo globojami (rūpinami) 9684 vaikai (2012 m. – 10542, o 2013 m. – 10146). Per 2014 m. globa buvo nustatyta 1871 vaikui. 2014 m. duomenimis, 58,7 % visų globojamų vaikų augo globėjų (rūpintojų) šeimose, 4,6 % − šeimynose, 36,8 % − institucijose.

Dažniausias globos nustatymo pagrindas ‑ tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos.

2014 m.  institucijoje buvo globojami 3562 (2002 berniukai ir 1560 mergaičių) vaikai. Nuo 2012 m. institucijoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo 11,61 %.

Per 2014 m. 80 šeimų įvaikino 88 be tėvų globos likusius vaikus (2013 m. – 107, 2012 m. ‑ 112).

2014 m. pabaigos duomenimis iš viso 1747 vaikai buvo Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje (2013 m. – 1803, 2012 m. – 1878). Iš jų: 40 proc. vyresni nei 10 m., 87 proc. vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų, daugiau nei 3 vienos šeimos vaikai, virš 20 % nesutinkantys būti įvaikinti. Šalyje į norinčių įvaikinti apskaitą įrašytos 102 šeimos ir 4 nesusituokę asmenys. Pažymėtina, kad 42 % šeimų, įrašytų į apskaitą, jau turėjo vaikų. Tokia situacija leidžia daryti prielaidą, kad visuomenės požiūris į įvaikinimą keičiasi. Esama situacija leidžia manyti, kad dar kartą besikreipiančiųjų dėl įvaikinimo šeimose įvaikintų vaikų adaptacija praėjo sklandžiai, nes net 18 LR piliečių apskaitoje esančių šeimų pageidavo įvaikinti antrą vaiką ir viena šeima – trečią vaiką.

 

Parengė

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja

Asta Dolmantienė, tel. (8 5) 239 6822