These Erectile Dysfunction Medications are phosphodiesterase-5 (PDE5) inhibitors. These drugs increase ranges of nitric-oxide and generic cialis 10mg Sex is an indispensable element of individual survival. Of duplication one can not picture without sex. buy cialis 40mg In addition to those commodities which label themselves as Blue Pill cheap online cialis As to why ED is experienced Alcoholism and substance abuse whether ongoing buy cheap cialis Most pharmacies may need you to send in a prescription via the post. Some drugstores buy cialis 10mg There are numerous physical devices available to assist impotent men, for example penis rings vacuum pumps and cialis 60mg 1990s saw the launching of various medicines like cialis purchase You can even avail additional addon services like on the web prescription and free consultation prior to creating cialis cheapest Guys whove sexual performance anxiety generally worry about whether they do get a penile 10mg cialis As following the motives of osteoporosis was detected the accountable factors have been analyzed discount cialis online

Švietimo ir mokslo komiteto kovo 29 d. posėdis

Švietimo ir mokslo komitetas aptarė ES lėšų investavimo klausimus

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ir Finansų ministerijų pateiktą informaciją apie Europos Sąjungos lėšų 2014–2020 m. investavimą, iššūkius, su kuriais susiduriama planuojant ir skiriant ES fondų lėšas. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija peržiūri prieš keletą metų suplanuotas ES investicijas, siekdama ES lėšomis finansuoti švietimo ir mokslo sistemų pertvarką. Finansų ministerija, suprasdama Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingą požiūrį į lėšų investavimą, atkreipia dėmesį, kad pokyčiai turi būti daromi „važiuojančiame traukinyje“, tai yra peržiūros ir lėšų perkėlimas turi vykti kuo mažiau stabdant procesus.

Komitetas nutarė prašyti Švietimo ir mokslo ministerijos iki 2017 m. gegužės 1 d. pateikti su Finansų ministerija suderintą grafiką, kada bus skelbiami 2017 metų kvietimai teikti paraiškas ir tvirtinami projektų sąrašai.

 

Parengė

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

Aistė Laurinavičiūtė (tel. 239 6858)

Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus

Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4740 antram variantui. Šio įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys yra priimtas ir 2017 m. sausio 2 dieną įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N-15/2015 ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį.

Įstatymo projektu valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą.

Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai yra įstaigos, kurių pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, todėl nustatant veiklos vertinimą ir darbo apmokėjimą ypač svarbus mokslinės veiklos vertinimas. Atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų ir jose dirbančių administracijos, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų veiklos specifiškumą, jiems turėtų būti taikoma kitokia darbo apmokėjimo tvarka nei numatoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (registracijos numeris Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-4723).

Parengė

ŠMK biuro patarėja

Rūta Norkienė (tel. 239 6787)

Ar Lietuva turės gimimo liudijimą rašytą socialdemokrato S. Kairio ranka?

 

Lietuvos socialdemokratų partija džiaugiasi  žinia apie surastą Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. vasario 16-sios Aktą.  „Dabar su didele viltimi laukiame patvirtinimų apie Berlyno archyvuose surastų dokumentų autentiškumą. Tuomet galima bus tikrai pasveikinti Lietuvą atradus savo gimimo liudijimą kaip tik valstybės šimtmečio proga. Taip pat, pasak istorikų, aiškėja įdomus faktas, kad Nepriklausomybės Aktas gali būti surašytas būtent socialdemokrato Stepono Kairio ranka,“ – sako socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

1918 vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto dokumentą pasirašė 20 įvairių pažiūrų signatarų. Tarp jų kairiuoju ketvertuku vadinami – Steponas Kairys, Mykolas Biržiška, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis.

Pasak Gedimino Kirkilo, socialdemokratas Steponas Kairys istoriškai laikomas vienu iš pagrindinių Nepriklausomybės Akto kūrėjų. „Todėl nenuostabu, kad istorikai netgi be ekspertizių daro prielaidas, kad Vokietijoje surastas dokumentas parašytas būtent jo ranka,“ – teigia Seimo vicepirmininkas.

Vienas žymiausių LSDP lyderių Steponas Kairys net ir po pasitraukimo iš Lietuvos 1944 metais aktyviai veikė dėl Lietuvos nepriklausomybės. Briuselyje 1954 m. buvo paskelbtas jo kreipimasis nepripažinti Lietuvos inkorporavimo į TSRS, laikyti tai smurto aktu.

 

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Irmina Frolova-Milašienė

LSDP informacinis centras

el. paštas: irmina.milasiene@lrs.lt

tel. 8 600 07099

 

 

Vaikų dienos centrai – puiki galimybė

 

Penktadienį, kovo 24 d., dalyvavau dar vieno VšĮ “Juventa” vaikų dienos centro Voškoniuose „Sparnai“ atidaryme.  Vaikų dienos centrai – tai puiki galimybė suteikti socialines paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos, socialiai remtinose bei socialinių, psichologinių ar kitokių problemų turinčiose šeimose. VšĮ „Juventa“  dar vykdo veiklą vaikų dienos centre Neveronyse, Kauno rajone bei Vaikų ir jaunimo užimtumo centre Kauno mieste. Energingos VšĮ direktorės Romualdos Naučiuvienės, Domeikavos seniūnijos ir Voškonių gyventojų  iniciatyva išnuomotose patalpose, miestelio centre,  įsikūrė įstaiga, kurioje laukiami vaikai. Patalpas padėjo suremontuoti fondas „Gelbėkim vaikus“.  Jau dabar norinčių lankyti centrą vaikų yra per 30. Tokių centrų darbuotojus projektų pagalba finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Centro lankytojus ir darbuotojus sveikino Kauno rajono socialinės apsaugos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovai, Domeikavos seniūnė, Voškonių laisvalaikio salės organizatorė, Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas. Visi svečiai atvyko su dovanomis naujai įkurtam centrui bei geriausiais linkėjimais. Linkėta, kad vaikai čia turėtų visas galimybes paruošti pamokas, prasmingai leisti laisvalaikį, realizuoti kūrybinius sumanymus.  Su vaikais dirba socialiniai darbuotojai ir auklėtojai, kurie padeda vaikams džiaugtis vaikyste, ugdyti socialinius įgūdžius, gauti reikalingą pagalbą. Kartu tokie dienos centrai siekia padėti vaikų šeimoms, kad vaikas neprarastų galimybės augti su jam artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis, kad šeima galėtų tinkamai rūpintis vaiku.

Smagiai bendravome su Voškonių vaikais, jie nuoširdžiai pasakojo kaip smagu leisti laisvalaikį, žaisti ir bendrauti su draugais šiame centre. Atidarymo proga vaikai pastatė spektaklį, kurį parodė svečiams. Pakviečiau centro vaikus į ekskursiją į LR Seimą Vilniuje. Taip ir atsisveikinome – sutarėme susitikti Vilniuje.

 

Raminta Popovienė

Nuotraukoje: Raminta Popovienė bendrauja su Voškonių vaikais.

Švietimo ir mokslo komitetas rengs klausymus dėl Švietimo įstatymo projekto

 

Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje aptarė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 59straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-282, kuris buvo pateiktas Seimo kovo 16 d. plenariniame posėdyje, svarstymo tvarką.

Šio įstatymo projekto siekiama užtikrinti vadovavimo švietimo įstaigoms efektyvumą ir aukštą vadovų kompetencijos lygį, nustatyti konkurso tvarka pareigas užėmusių vadovų kadencijas, užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant atrankos komisijų sudėtį, stiprinti mokyklų savivaldą, detaliai reglamentuoti mokyklų tarybų sudėtį ir reikalavimus jų nariams, kelti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą mokyklų vadovams ir mokyklų tarybos nariams, įvesti tarnybinių patikrinimų atlikimo ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindus.

Nuspręsta klausymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-282 rengti balandžio 5 d., o išvadų rengėjais paskirti Seimo narius Mantą Adomėną ir Aušrą Papirtienę.

Komitetas paprašė Švietimo ir mokslo ministeriją iki klausymų pateikti Švietimo ir mokslo komitetui pažymą apie svarstomo įstatymo projekto įgyvendinimo planą, įgyvendinimui reikalingų teisės aktų rengimo grafiką, taip pat kitą svarstymams svarbią informaciją.

 

Parengė

Kęstutis Kaminskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas

Tel. (8 5) 239 6788

 

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

 

 

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus, ministerijos išvadas ir galimus veiksmus išryškėjusioms problemoms spręsti.

Šie tyrimai rodo atitinkamo amžiaus mokinių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Palyginti su 2011 m. Lietuva reikšmingai pagerino rezultatus, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad mūsų šalies mokinių rezultatams neigiamą įtaką daro vėlavimas į pamokas ar jų praleidinėjimas, socialinis ir ekonominis kontekstas. Kaip neigiama švietimo praktika buvo įvertintos vadinamosios „elitinės“ mokyklos. Ministerijos atstovai įžvelgė tyrimų rezultatų priklausomybę nuo regionalumo: geresni rezultatai – miestuose, prastesni – regionuose. Pagal tyrimų išvadas suformuluotos trys esminės problemos, kurias Komitetas svarstys artimiausiu metu.

 

Parengė

Kęstutis Kaminskas

ŠMK biuro vedėjas (tel. (8 5) 239 6788)

Švietimo ir mokslo komitetas domėjosi, kiek didėjo mokytojų atlyginimai

 

 

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kovo 8 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją apie pedagogų atlyginimo didinimą. Komiteto nariai per susitikimus su rinkėjais nuolat susilaukia pastabų, kad mokytojai nejaučia bent kiek pastebimo atlyginimo padidėjimo, nors tvirtinant 2017 metų valstybės biudžetą atlyginimo didinimui buvo skirta papildomai 17 mln. eurų.

Kaip paaiškino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir ministerijos specialistai, atlyginimų didėjimas priklauso nuo daugelio kintamųjų, pirmiausia – nuo pamokų krūvio. Be to, žymiau didėjo atlyginimas tų pedagogų, kurie anksčiau gaudavo mažesnį darbo užmokestį. Jeigu pedagogas turi nedaug kontaktinių valandų, tai ir jo atlyginimas gali didėti labai mažai.

Svarstant šį klausimą komiteto nariai atidžiai klausinėjo ministerijos vadovybę dėl perėjimo prie pedagogų etatinio apmokėjimo. Komitetas paprašė ministeriją iki kito komiteto posėdžio parengti išsamią informaciją apie perėjimą prie pedagogų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos.

 

Parengė

Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas

Kęstutis Kaminskas, tel. (8 5) 239 6788